Kai svyla padai ir spengia ausyse...

Mes tik šokom, šokom, šokom.. Nenumanėm nei kiek valandų, nei kur esam, tik šokom.. Buvo labai smagu, muzika puiki, aplink geriausi draugai... Šokom be perstojo, nesidairėm aplinkui, bet puikiai matėm, jog ant kėdžių susėdę pavargę mokiniai, arba tie kurie ėjo nepašokti, o tik pasedėti. Buvo karšta, skruostai degė ugnimi, kūnas prakaitavo, muzika grojo vis tylin ir tylin. Visi aprimo, bet neilgam. Staiga netikėtai užgrojo ,Aš bėgu" remix`as. Visi puolė šokinėti, dainavo taip, jog net nesigirdėjo dainos žodžių. Pati stebėjausi, kaip moku tą dainą atmintinai. Tikriausiai nujausdami, kad artėja pabaiga, apsikabinėme ir šokinėjome ratu. Dj muziką vis garsino, garsino. Mes šokom, šokom, bet staiga, teko viską nutraukti. Su kiekviena sekundė artėjo diskotekos pabaiga. Muzika nutilo. Pasigirdo šurmulys. Kaikurie rinko blizgučius nuo žemės, o kai kurie tiesiog šoko toliau. Mes išėjome pro duris, apsivilkome striukes ir bėgome į lauką. Susiradome ,,minkštą" sniegą, ir griūvome į jį. Žiūrėjome į dangų, į dar neišžiebtas žvaigždes. Ir sakėme, jog galėtumėme paisiligti čia amžiams.
Suvokiau, kad kaikuriuos dalykus, pramogas reikia užsidirbti patiems. Lygiai taip pat kaip ir diskoteką mokykloje. Džiaugiausi, jog susitaikiau su draugais, su kuriais buvau lygi tol susipykusi. Džiaugiausi, kad galėjau linksmai praleisti laiką, anaiptol nei kiti. Keisti tie žmonės, kuriems diskotekos asocijuojasi su narkotikais, ir visais kitais neįtin gerais dalykais.
Grįžusi namo kritau į lovą, ir ištariau pati sau: labanakt...O juk buvo gera kai svylo padai, ir spengė ausyse...