childhood

Ilgai galvojau apie ką parašyti. Galvojau ir prisiminiau savo laimingiausias dienas. VAIKYSTĘ. Vaikystę kai man buvo dar tik penkeri. Kai laiminga, pasišokinėdama ėjau į darželį. Grįžusi namo apipuldavau visus žaislus ir su jais užmigdavau. Kai ryte keltis buvo malonu, kai tavęs niekas nevargino, kai tu neturėjai jokių rūpesčių. Na, nebent suplyštu koks meškiukas ar mama neleistų šokinėti ant lovos. Gerai atsimenu, kai būdama dar visai mažutė kelis kart nusikirpau sau plaukus. Praėjus keliems metams žirklių paragavo ir lėlių plaukai. Turbūt nebuvo nė vienos barbės kuri būtų neapkirpta. Viską ką nukirpdavau mesdavau po lova. Aišku, ateidavo laikas kai viską  rasdavo mama, bet man nebuvo labai baisu ar ji pyks ant manęs. Puikiai atsimenu ir tą sieną ant kurios piešdavau,. Galėjau rašyti, piešti - teplioti bet ką. Kas tik šaudavo į galvą, nes tėvai ruošėsi tvarkyti kambarį. Ant sienos buvo daugybė tatuiruočių, visos jos buvo iš gumų. Rinkau jas, o po to klijavau virš lovos. Kai nesimiegodavo, stebėdavau ir įsivaizduodavau, kad jos tikros ir turi savo pasaulį.
Buvo vienintelis metų laikas kuris man taip smarkiai patikdavo. Nesvarbu, kad tada būdavo kalėdos, jos man tikrai nebuvo svarbiausios. Svarbu man buvo tai, kad kiekvieną dieną galėjau daryti angelus, čiuožinėti nuo kalno, laižyti varveklius ir voliotis sniege iki susirgimo. Kartą net buvo tai, kad sirgau per Kalėdas. Turbūt jau supratot apie ką aš. Aišku, apie žiemą. Priešingai nei dabar ją mylėjau. Ir būdavo liūdna kai ji iškeliaudavo nepalikdama nė lašelio sniego. Taip, to pačio, kurį mylėjau kaip ir žiemą. Galėjau jo rasti tik šaldytuve, bet ne tokio, koks būdavo lauke.
Na štai, dabar įkelsiu keletą paveikslėlių iš savo laimingiausių dienų. :)

O taip, barbių namai, turėjau jų begalę. :3

Saldumynai. Mmm. Dalykas be kurio iš parduotuvės nė krust. :3

Atrakcijonai. Visos supynės, čiuožyklos. Nuostabus dalykas.:3 

O taip, taip, taip.Muilo burbulai...
Kiek ašarų buvo pralieta kai juos savo žioplumu išliedavai... :3 

Lėlės. Nesvarbu kokios. Didelės ar mažos.
Visos man jos buvo vienodai svarbios. Ir kiekvienai turėjau mažiausiai po 10 brabužėlių. :3

Dar ir dabar kažkur tokie mėtosi. Linksma būdavo kiekvieną vakarą įsijungti  ir pažiūrėti kaip gyvena tavo augintinis. Ar jam netrūksta maisto, galbūt reikia išmaudyti :3

Na štai, pabaigai draugystė. Ji buvo lygiai tokia pat kaip ir dabar - begalo brangi.  :3