Senai rašiau? Taip labai. Kovo mėnesį nė vieno įrašo. Atsiprašau visų. Tikriausiai puikiai vakar 'prisižvejojote' saldainių, merginos gavot daug gėlių, ir turbūt laimingi džiaugiatės pavasariu. Na pavasariu ir aš džiaugiuosi. Saulė, pirmosios žibutės, giliai į spinta sugrūstos striukės. Pavasaris man patinka. Net gi labai. Tik vat, kad mūsų pavasaris, nors ir saulėtas, bet nešiltas. Na bet juk lakas visada parodo savo. Ateis laikas bus ir šilta. Ir tikrai mums ta šiluma atsibos. Visada taip. O aš baigiu užmigti. Pavasario miegu. Jums taip neatrodo? Man tai puikai matosi. Neberandu laiko blogui. Atrodo tiek visko nutinka, bet nieko nesugebu pasidalinti su jumis. Viskas pasidarė šalta, nebeįdomu. Keistai skamba, bet viskas tartum tirpsta. Tirpsta mano ' W H I T E C H O C O '. Kaip sniegas, kaip žiema. Atrodo nieko čia ypatingo, bet man gaila. Man gaila mano minčių, prastų, bet su pastangomis rašytų įrašų. Jie 33, šis 34. Ne, ne, ne. Nepaskutinis. Kur tau. Negalėčiau nustoti rašyti, su visais neatsisveikinus. Tikiuosi to ir nebus. Bet man reikia to įkvėpimo. Rašyti man patinka, įdomu. Bet nežinau apie ką? LIKE IT? NO NO NO. Nenoriu jūsų užknysti kvailais paveikslėliais. Kas dar? Rekomenduojami filmai? Knygos? Banalu, ir šiek tiek nuobodoka. Nežinau. Galbūt toliau rašyti apie tai ką dažniausiai nuveikiu? Maybe. Na gerai, pasistengsiu ką nors sugalvoti. galbūt šaus į galvą kokia superdupermegaultra šauni mintys. O galbūt net superdupermegaultra kelios šaunios minys? Tikiuosi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą