part of my life: vienas už visus, visi už vieną!

Vis dar pati negaliu ataigauti po šiandienos įspūdžių mokykloj. Diena praėjo tai gerai, kad man bus sunku viską aprašyti. Užsikroviau nuotaiką visai likusiai dienai. Taigi, viskas prasidėjo ir kaip ir kiekvieną nuobodžią dieną. Sunkiai atsikėliau, lėtai susiruošiau, nuobodžiai nuėjau. Pirma muzikos pamoka. Mokytoja turi kažkur išeiti, ir palikti mus vienus. Jau po dešimt minučių visa mokyklą sėdi pamokose, o mes, 7b, ant viso garso pasileidę muziką šokame klasėje. Langai atidaryti, virš muzikos kabineto auklėtojos kabinetas, aplinkui vaikšto mokytojai, direktorė, bet tai jau niekam nesvarbu. Dalis vaikinų žaidžia kortomis, kiti leidžia dainas. Kelios panos sėdi suoluose, kitos tiesiog linksminasi. Gal 5 kartus į kabinetą buvo užėję vyresni mokiniai norėdami pažiūri kas čia vyksta. Klausėmės visko. I'm sexy and i know it, vasarėlė, prasiblaškom, sexualna, chudo, champagne showers. Visiem buvo linksma, visi linksminosi. Deja, pamoka ėjo į pabaigą. Turėjome eiti iš klasės, į geografiją. Ši pamoka manau visus LABAI išgąsdino. Maždaug vidury pamokos į klasę atėjo du vaikinai kuriems dabar buvo muzika. Jie pakvietė kelis mano klasiokus, po jų ėjo klasiokės. Gale paaiškėjo, jog visi jie ėjo tik dėl pultelio. Po geografijos rašėme vokiečių kontrolinį, o po jo prasidėjo pats smagumas. Klasiokas, Arnas, buvo šiek tiek prisidirbęs, tad reikėjo aišku jam padėti. Visa klasė susirinkome ir viską aptarėme. Auklėtoja buvo neleidusi Arnui dalyvauti futbolo varžybose. Bet mes nebūtume mes, mes padėjome jam. Iš pradžių prašėme pagalvos kūno kultūros mokytojo. Jis nesutiko padėti. Kadangi buvo toks 'pošlas' tai tik pasijuokėme, ir nusprendėme viską daryti patys. Buvo pamokos vidurys, bet visiem buvo tas pats. Savavališkai išėjom iš jos, nuėjom pas auklėtoją. Laukėme jos prie kabineto durų. Kai pamatėm, jog ji atėjo visi sudėjom rankas ir sušukom: "vienas už visus ir visi už vieną". Aš buvau be galo laiminga, kad taip susivienijome. Atėjus auklėtojai, su baime akyse, visi pasakėm ką norėjom. Pasakėm, kad ji turi išleisti Arną į varžybas, pasakėm, jog nepykstam ant, juk jis taip pat yra mūsų klasiokas, o nesąmones per pamokas daro tikrai ne jis vienas. Auklėtoja pradėjo sakyt, kokie mes geri, ir draugiški. Pradėjo sakyt, jog Arnas toks ir anoks, nevertina mūsų. LABAI, labai nužemino jį. Mums buvo dzin ant jos žodžių. Visi apsikabinom klasioką ir pasakėm, kad mylim jį toks koks jis yra. Tada palikę auklėtoją stovėti koridoriuje, bėgom per visą mokyklą, rėkėm, plojom. Labai džiaugiausi, kad padėjom jam. Klasiokas laimingas išėjo į varžybas, o mes grįžę į pamoką visi kartu uždainavom 'tris milijonus'. Myliu savo klasę. Supratau, kad ji tokia, kokios nenorėčiau iškeisti. Ir žinoma, dar turim tarpūsavy kelis planus, kuriuos anksčiau ar vėliau įvikdysim,tam, kad mūsų klasė būtų dar nuostabesnė. Dar kartą ačiū jums visiems. 7b, VIENAS UŽ VISUS, VISI UŽ VIENĄ!