labanakt

Mano sapnus, mano gilų miegą, mano ramią tylą nutraukė skambaus žadintuvo grasas. Išsitraukiau telefoną iš po pagalvės ir užmergtomis akimis baksnoti ekraną. Ir vėl.. Ir vėl rami tyla. Na štai ir aš jau stoviu, stoviu ir žiūriu į vieną tašką, matau tamsą, daugiau nieko. Minutė...Dvi..Ir aš vėl guliu lovoje, apsikabinusi save per kojas drebu iš šalčio. Negaliu pakęsti to šalčio, šalčio kuris kankina atsikėlus iš miegų. Bet jau viskas pasibaigę, pati nejučiomis stoviu prieš veidrodį ir žiūriu į savo 'kūl' šukuoseną. Greit susišukuoju, susisegu kirpčius ir bėgu į virtuvę karštos arbatos. Kaip visada imuosi mėgstamiausios veiklos - svajojimo... Šį kart baigiu įtin greit, nes laikrodis mane baugina. Už 3 minučių turiu stovėti savo kieme, tad reikia paskubėti. Na štai pirma, antra, trečia, ketvirta, penkta....ir aš jau smingu.. Matematika... Nauja tema, prieš akis tušti suolai, atverstas sąsiuvinys su 10-uku. Na bet tai tikrai nėra priežastys dėl kurios turėčiau sėdėti išsišiepus. Nuleidžiu galvą ir užsimerkiu. 1,2,3 sekundės ir bakst, bakst, bakst... Ir vėl ji, pati geriausia ir linksmiausia.Ta kuri visada pralinksmina ir paguodžia. Atsisuku į ją ir išsišiepiu, pažvelgiu į lentą, ir pavedžioju žvilgsnį aplink klasė. Mokytojos nėra. Išsižioju ir vėl sukandu dantis. Pažiūriu į klasiokus. Prisimerkiu, išplėčiu akis, vėl prisimerkiu. Padedu galvą ant stalo ir stengiuosi nekreipti dėmesio į visus tuos išprotėjusius klasiokus kurie atrodo rėkia garsiau, nei patys nori. Štai ir mokytoja. Pakeliu galvą.  Kažką parašau sąsiuvinyje, viską greit suskaičiuoju su skaičiuotuvu ir vėl smingu. Skambutis, visi išbėga. Aš lėtai atsistoju, susidedu daiktus ir iš lėto einu namo. Dabar jau mano rankoje karšta arbata, krūva namų darbų, ir besimerkiančios akys..