i hate you, math

Nuėjome į matematikos kabinetą. Numečiau kuprinę ant kedės ir toliau leidausi į plepalus. Staiga kažkas pasakė:Mokytoja.....
Taip raš.... Daugiau nieko negirdėjau, nes ausis užgulė baisus šurmulys. Staiga vėl pasigirdo: ŠIANDIEN RAŠOM KONTRĄ! O dieve; pagalvojau. Pati nepajaučiau kaip ant stalo išsitraukiau knygą ir penale sugraibiau vokiečių kalbos dainos žodžius. Atsiverčiau visų formulių, vertimų lentelė ir surėkiau: 24 puslapis, viskas yra, rašykites!
Greitai puoliau viską rašyti ant lapelio. Vietos buvo nedaug, todėl turėjau kuo labiau smulkinti raides. Atėjo mokytoja. Vieni vos nemaldaujamai bandė išsisukti, antri sakė, jog reikėjo pabėgti, treti žiūrėjo pro langą, tiesiog skaičiavo medžius miške, o ketvirti mokėsi. Pati nenutuokiau ką dariau, tikriausiai buvau prisidėjusi prie pirmųjų. Mokytoja neleido naudotis jokiomis lentelėmis, bet niekas jos neklausė, tuo labiau tai nebuvo įdomu tiems kurie lentelių iš vis neturėjo. Pasidėjau lapelį penalo dugne, apkroviau pieštukais, ir pasilikau plyšiuose tik to ko nemokėjau. Aišku tai buvo dauguma. Išdalintas užduotis puolė spręsti visi. Tik aš kažkur dairiausi, bet nesutikusi akimis sau kolegos, kažką pradėjau rašynėti. Hmm, pirma užduotis - vertimai. Antra, trečia, ketvirta... Kuo toliau - tuo sunkiau. Puikiai buvau įsikalusi galvoje, kad turiu gauti 10 jei noriu trimestre dešimtuko. Aišku tai yra beviltiška. Kažkas pabeldė į duris, visa klasė pakelė akis, bet staiga vėl jas nuleido, pamatę nabodžią geografijos mokytoja. Ji atsisėdo ant kėdės, o matematikos mokytoja kažkur išėjo. Prieš tai pasakius, jog už plepėjimą mažins pažymius. Ahh, kokia nobodi, ironiška. Atsisukau į klasioką. Koks trečio e? DOMINYKA! GERAAAAI... Ir mano akys įsmygusios languotame lape, priraizgytame kvailių formulių, bei skaičių. Po kelių minučių vėl atsisukau į klasioką. Jis jau buvo besakantis atsakymą, bet visų mintus nutraukė ištartas mano vardas. Ir taip dar kelis kartus. Nebeištvėriau. Atsitupiau prie kuprinės, išsitraukiau istorijos sąsiuvinį, išplėšiau lapą, ir parašiusi savo klausimą padaviau klasiokui. Jis mokėjo matematiką, buvo pirmūnas čia. Iškart užrašė atsakymą ir padavė lapelį man. Laimei, mokytoja nematė. Na štai. 8 užduotis. Paskutinė, neskaitant 9-papildomos, kurios niekada nedarau. NIEKO. Absoliučiai. Nieko nesupratau, sukausi į klasioką, bet sustingau. Akys įstrigo mielame klasiokės žvilgsnyje. Pakraipiau galvą, o ji man nusišypsojo. P to pritardama man, jog nieko nesupranta.  Nuskambėjo skambutis, pabaigiau rašyti paskutinius skaičius ir nunešiau sąsiuvinį ant mokytojos stalo. Dabar sėdžiu čia ir rašau. Jau žinau rezultatą. 8. Didelis ir riebus aštuonetas. Kaip Gabija pasakytų: GRRRRR. Kokia aš vis dėl to nevėkšla. Visą trimestrą matiekoj pravariau 9-10, o dabar. Paskutinė trimestro dieną. Manau ne vieną mane yra užknisusi ji. MATEMATIKA. Nekenčiu jos. fufufufufufu. NIEKADA, NIEKADA, NIEKADA! Niekada nedirbsiu jokio darbo susijusio su matematika. Fuuuuuuuuuu. Ach, jau kartojusi,  bet dabar tai viską susišikau. Būtų išėję vos du devyntukai trimestre, ir iš tų dalykų kurie sunkokai sekasi.
Na ir pabaigai, niekada neatsibostanti frazė: Brangioji matematika, buk gera, išsispręsk savo problemas pati. :)